Aukštas kraujospūdis: priežastys, simptomai ir gydymas

Aukštas kraujospūdis arba hipertenzija yra jėgos, kurią kraujas veikia arterijų sieneles, tekėdamas per jas. Jei žmogus turi aukštą kraujospūdį, arterijų sienelės patiria per didelį spaudimą.

Kraujospūdžio matavimas

Širdies raumenys nuolat kas sekundę išpumpuoja kraują. Kraujas, kuriame yra mažai deguonies, teka į plaučius, kur papildomi deguonies atsargos. Deguonies turtingą kraują širdis pumpuoja visame kūne, kad jis būtų tiekiamas į raumenis ir organų ląsteles. Siurbiant kraują susidaro spaudimas – kraujospūdis.

Kai matuojame kraujospūdį, matuojame dviejų tipų slėgį:

• Sistolinis spaudimas- kraujospūdis susitraukiant širdžiai, būtent didžiausios suspaudimo jėgos momentu.
• Diastolinis spaudimas– kraujospūdis tarp širdies plakimų, kai širdies raumuo atsipalaidavęs.

Pirmieji skaičiai rodo sistolinį spaudimą, o vėlesni skaičiai rodo diastolinį spaudimą. Santrumpa „mm Hg. menas". reiškia „gyvsidabrio milimetrus".

Kas yra aukštas kraujospūdis?

Slėgis virš 140/90 mm Hg. laikomas aukštu kraujospūdžiu ar hipertenzija. Kraujospūdis skirstomas į penkias kategorijas:

1. Hipotenzija- žemas kraujospūdis, kai sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mm Hg, diastolinis spaudimas mažesnis nei 60 mm Hg.
2. Normalus kraujospūdis. Sistolinis slėgis 90-119 mm Hg. ir diastolinis 60-79 mm Hg.
3. Prehipertenzija. Sistolinis spaudimas 120-139 mm Hg. ir diastolinis 80-89 mm Hg.
4. 1 laipsnio hipertenzija.Sistolinis slėgis yra 140-159 mm Hg, o diastolinis - 90-99 mm Hg.
5. Hipertenzija 2 laipsnių.Sistolinis slėgis viršija 160 mmHg. ir diastolinis virš 100 mm Hg.

Aukšto kraujospūdžio simptomai

Dauguma aukštą kraujospūdį turinčių žmonių nejaučia jokių simptomų, kol jų kraujospūdis nepasiekia 180/110 mmHg. Art. Aukšto kraujospūdžio simptomai paprastai yra šie:

• Galvos skausmas, kuris gali trukti kelias dienas.
• Pykinimas – diskomforto jausmas pilve kartu su noru vemti.
• Vėmimas yra retas.
• Galvos svaigimas.
• Neryškus arba dvigubas matymas (diplopija).
• Nosies kraujavimas.
• Nemalonūs pojūčiai širdies srityje arba labai stiprus širdies plakimas.
• Dusulys, dusulys.

Kiekvienas, pajutęs šiuos simptomus, turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją.

Vaikams, sergantiems aukštu kraujospūdžiu, gali pasireikšti šie požymiai ir simptomai:

• Galvos skausmas;
• Nuovargis;
• Neryškus matymas;
• Bello paralyžius yra nesugebėjimas kontroliuoti vienos veido pusės raumenų.

Žmonės, kuriems diagnozuota hipertenzija, turėtų reguliariai tikrinti kraujospūdį. Net jei jūsų kraujospūdis normalus, turėtumėte jį tikrinti bent kartą per penkerius metus ir dažniau, jei turite pagrindinių veiksnių.

Aukšto kraujospūdžio priežastys

Pirminis aukštas kraujospūdis – aukšto kraujospūdžio priežastis nežinoma.

Antrinis aukštas kraujospūdis turi pagrindinę priežastį, pvz. , inkstų ligą, arba yra susijęs su konkrečiu paciento vartojamu vaistu.

Nors sunku nustatyti hipertenzijos priežastis, yra keletas veiksnių, lemiančių šios ligos vystymąsi. Štai keletas aukšto kraujospūdžio priežasčių:

1. Amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika susirgti hipertenzija.
2. Paveldimumas. Jei jūsų artimi giminaičiai serga hipertenzija, jums yra didelė rizika susirgti šia liga.
3. Oro temperatūra. Sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio reikšmės skiriasi priklausomai nuo metų laiko ir oro temperatūros. Kai oras šiltas, kraujospūdis mažėja, o šaltu - pakyla.
4. Etninės kilmės. Žmonės iš Afrikos ar Pietų Azijos turi didesnę riziką susirgti hipertenzija, palyginti su kaukazo ar amerikiečių kilmės žmonėmis (vietinės Amerikos tautos).
5. Nutukimas / antsvoris.Nutukę žmonės dažniau serga hipertenzija nei normalaus svorio žmonės.
6. Grindys. Aukštas kraujospūdis dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Tačiau po 60 metų ir vyrams, ir moterims kyla tokia pati rizika. 18–59 metų moterys dažniau turi ligos požymių ir simptomų.
7. Fizinis neveiklumas. Mankštos trūkumas ir sėslus gyvenimo būdas padidina riziką susirgti hipertenzija.
8. Rūkymas. Rūkymas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, todėl padidėja kraujospūdis. Rūkymas taip pat mažina deguonies kiekį kraujyje; todėl širdis pradeda veikti greičiau, todėl padidėja kraujospūdis.
9. Alkoholio vartojimas. Reguliariai geriantys žmonės turi aukštą sistolinį kraujospūdį.
10. Didelis druskos suvartojimas. Žmonėms, kurie valgo mažai druskos, sumažėja kraujospūdis.
11. Didelė riebalų dieta.Mitybos specialistai pabrėžia, kad problema yra ne tai, kiek riebalų suvartojama, o tai, kokio tipo riebalai suvartojami. Riebalai, gauti iš augalų, tokių kaip avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir kt. , ir omega yra sveiki, o sotieji gyvūniniai riebalai, taip pat transriebalai, yra kenksmingi.
12. Psichologinis stresas. Stresas gali turėti rimtą poveikį kraujospūdžiui.
13. Diabetas. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, yra didelė rizika susirgti hipertenzija. Tarp žmonių, sergančių cukriniu diabetu, hiperglikemija (padidėjęs cukraus kiekis kraujyje) yra hipertenzijos rizikos veiksnys.
14. psoriazė. Tai siejama su didele rizika susirgti hipertenzija ir diabetu. Psoriazė yra imuninė liga, dėl kurios ant odos atsiranda raudonų, pleiskanojančių dėmių.
15. Nėštumas. Nėščios moterys turi didesnę riziką susirgti hipertenzija. Tai dažna medicininė problema, su kuria moterys susiduria nėštumo metu. Daugelis šalių hipertenziją nėštumo metu skirsto į keturias kategorijas:
    • Lėtinė hipertenzija;
    • Preeklampsija-eklampsija;
    • Lėtinė arterinė hipertenzija;
    • Gestacinė hipertenzija.

Aukšto kraujospūdžio diagnozė

Dauguma žmonių kraujospūdžiui matuoti naudoja sfigmomanometrą (kraujospūdžio matuoklį). Šis prietaisas susideda iš pripučiamos manžetės, kuri tinka ant žasto. Kai manžetė išsipučia, ji apriboja kraujotaką. Tonometras gali būti gyvsidabrio arba mechaninis.

Slaugytoja arba gydytojas klausosi pulso naudodamas stetoskopą ant žasto arterijos ties alkūne ir lėtai atleidžia spaudimo manžetę. Sumažėjus slėgiui manžete, pasigirs garsas. Slėgis toje vietoje, kur pasigirsta garsas, registruojamas kaip sistolinis kraujospūdis. Kai garsas išnyksta, šiuo metu registruojamas diastolinis kraujospūdis.

Tobulėjant naujoms technologijoms, dabar žmonės gali stebėti savo kraujospūdį namuose.

Hipertenzijai diagnozuoti pacientui vien kraujospūdžio nepakanka. Kraujospūdis gali keistis visą dieną. Apsilankymas pas gydytoją, stresas ar maistas gali laikinai paveikti jūsų kraujospūdžio rodmenis, todėl per savaitę gali prireikti trijų atskirų rodmenų.

Jūsų gydytojas taip pat gali paskirti papildomus tyrimus, kad padėtų diagnozuoti aukštą kraujospūdį:

• Šlapimo ir kraujo analizė– Pagrindinėms hipertenzijos priežastims įtakos gali turėti cholesterolis, didelis kalio kiekis, cukraus kiekis kraujyje, infekcijos, inkstų ligos ir kt. Baltymai ar kraujas šlapime gali rodyti inkstų ligą. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali rodyti diabetą.
• Streso testas– dažniau vartojamas pacientams, sergantiems ribine hipertenzija. Jame yra dviratis treniruoklis arba stacionarus bėgimo takelis. Testas nepalankiausiomis sąlygomis įvertina, kaip širdies ir kraujagyslių sistema reaguoja į padidėjusį fizinį aktyvumą. Gydytojas stebi elektrinį širdies aktyvumą, taip pat paciento kraujospūdį fizinio krūvio metu. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis kartais atskleidžia problemų, kurios nėra akivaizdžios, kai žmogus ilsisi.
• EKG(elektrokardiograma) yra širdies elektrinio aktyvumo tyrimas. EKG naudojama pacientams, kuriems yra didelė širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip hipertenzija ir didelis cholesterolio kiekis, rizika. EKG gali atskleisti pokyčius, rodančius vainikinių arterijų ligą arba širdies sienelės sustorėjimą.
• Holterio stebėjimas– pacientas nešioja nešiojamą EKG aparatą 24 valandas.
• Echokardiografijayra metodas, kuris naudoja ultragarso bangas ir parodo širdies darbą. Gydytojas gali nustatyti širdies sienelės sustorėjimą, širdies vožtuvų defektus, kraujo krešulius ir skysčių perteklių aplink širdį.

Aukšto kraujospūdžio gydymas

Gydytojas gali pasiūlyti kai kuriuosgyvenimo būdo pokyčiaijeigu paciento kraujospūdis tik šiek tiek padidėjęs, o rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis maža.

Jei paciento kraujospūdis yra vidutiniškai aukštas, o gydytojai mano, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didesnė nei 20 proc. , tuomet pacientui bus skiriamas gydymas ir patarimai dėl gyvenimo būdo pokyčių.

Jei kraujospūdis viršija 180/110 mm Hg, gydytojas nukreipia pacientą pas specialistą (kardiologą).

Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį, tačiau prieš imdamiesi drastiškų pokyčių, visada turėtumėte pasitarti su gydytoju.

1. Reguliari mankštos programagali padėti sumažinti kraujospūdį. Mankštinantis 30–60 minučių penkias dienas per savaitę, kraujospūdis gali sumažėti 4–9 mmHg. Art. Jei pradėsite mankštos programą, pagerėjimą pajusite per dvi ar tris savaites. Tačiau pratimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į paciento poreikius ir sveikatos būklę. Sėkmės paslaptis – reguliarumas.
2. Sumažinti alkoholio vartojimą.Kai kurie tyrimai rodo, kad alkoholis mažina kraujospūdį, o kiti teigia priešingai. Mažais kiekiais alkoholiniai gėrimai gali sumažinti kraujospūdį. Tačiau jei geriate per daug ir nuolat, jūsų kraujospūdis gali pakilti.
3. Sveika mityba.Turėtumėte valgyti daugiau vaisių ir daržovių, geros kokybės nerafinuotų angliavandenių, augalinio aliejaus ir omega-3 riebalų rūgščių. Venkite perdirbtos mėsos (dešrų, dešrų).
4. Sumažinkite druskos (natrio) suvartojimą.Net ir saikingai sumažinus natrio suvartojimą kraujospūdis gali sumažėti 2–8 mmHg.
5. Numesti svorio.Vidutinis svorio metimas gali turėti reikšmingą poveikį mažinant aukštą kraujospūdį. Norint pasiekti idealų kūno svorį, reikia mankštintis, sveikai maitintis ir pakankamai miegoti.
6. Sumažinti kofeino vartojimą.Yra daug tyrimų, teigiančių, kad kofeinas veikia kraujospūdį. Įprastas kavos vartojimas nebuvo susijęs su padidėjusia moterų hipertenzijos rizika, nors buvo nustatytas ryšys su energetinių gėrimų ir kolos vartojimu. Energetiniuose gėrimuose esantis kofeinas ir taurinas yra atsakingi už kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio padidėjimą.
7. Atsipalaidavimo metodai.Mokslininkai nustatė, kad atsipalaidavimas gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių hipertenzijos gydymą.
8. Svajoti.Nemiga gali padidinti asmens riziką susirgti aukštu kraujospūdžiu.

Vaistai hipertenzijai gydyti

Šiuo metu naudojami keli antihipertenziniai vaistai. Kai kuriems pacientams gali prireikti skirtingų vaistų derinio, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti aukštą kraujospūdį.

Dažniausi vaistai aukštam kraujospūdžiui gydyti yra:

1. AKF inhibitoriai(angiotenziną konvertuojantis fermentas) blokuoja tam tikrų hormonų, tokių kaip angiotenzinas II, kurie reguliuoja kraujospūdį, veikimą. Angiotenzinas II sukelia arterijų susiaurėjimą ir padidina kraujo tūrį, todėl padidėja kraujospūdis. Slopindami angiotenzino II veikimą, AKF inhibitoriai padeda sumažinti kraujo tūrį, taip pat plečia arterijas, todėl sumažėja kraujospūdis.

   Žmonėms, sergantiems širdies ir inkstų ligomis bei nėščioms moterims, AKF inhibitorių vartoti negalima. Pacientams, vartojantiems AKF inhibitorius, reikia reguliariai tirti kraują.

   AKF inhibitoriai gali turėti šalutinį poveikį, kuris paprastai išnyksta po kelių dienų:

   • Galvos svaigimas;
   • Nuovargis;
   • Galvos skausmas;
   • Nuolatinis sausas kosulys.

2. Kalcio kanalų blokatoriai.

   Kalcio kanalų blokatoriai (CCB), be kita ko, mažina kalcio kiekį kraujagyslėse. Kalcio kiekio sumažėjimas atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis, todėl plečiasi kraujagyslės (arterijų išsiplėtimas). Jei arterijos taps platesnės, kraujospūdis sumažės.

   Pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių bei kepenų ligomis, neturėtų vartoti kalcio kanalų blokatorių.

   CCB gali turėti šalutinį poveikį, kuris paprastai išnyksta po kelių dienų:

   • Odos paraudimas, dažniausiai ant skruostų ir kaklo;
   • Galvos skausmas;
   • Edema (tinimas) – patinusios kulkšnys, kojos, rečiau pilvas;
   • Galvos svaigimas;
   • Nuovargis;
   • Bėrimas.

   Pacientai, vartojantys kalcio kanalų blokatorius, turėtų vengti vartoti greipfrutą.

3. Tiazidiniai diuretikai.

   Tiazidiniai diuretikai veikia inkstus ir padeda organizmui atsikratyti natrio ir vandens, todėl sumažėja kraujo tūris ir kraujospūdis.

   Tiazidiniai diuretikai gali sukelti tokį šalutinį poveikį, kai kurie iš jų gali išlikti:

   • Hipokalemija- mažas kalio kiekis kraujyje, kuris gali turėti įtakos inkstų ir širdies veiklai.
   • Gliukozės tolerancijos sutrikimas- padidėjusi rizika susirgti diabetu.
   • Impotencija(erekcijos disfunkcija) – pašalinis poveikis išnyksta nutraukus vaisto vartojimą.

   Pacientams, vartojantiems tiazidinius diuretikus, reikia reguliariai tirti kraują ir šlapimą, kad būtų galima stebėti cukraus ir kalio kiekį.

4. Beta blokatoriai.

   Beta adrenoblokatoriai kadaise buvo labai plačiai naudojami hipertenzijai gydyti, tačiau jie turi daug šalutinių poveikių ir dažniausiai naudojami šiandien, kai kiti gydymo būdai buvo nesėkmingi. Beta adrenoblokatoriai lėtina širdies susitraukimų dažnį, taip pat sumažina širdies raumenų jėgą, todėl sumažėja kraujospūdis.

   Beta blokatoriai gali turėti tokį šalutinį poveikį:

   • Nuovargis;
   • Šaltos rankos ir kojos;
   • Lėtas širdies plakimas;
   • Pykinimas;
   • Viduriavimas;
   • Nerimas miegas, košmarai.

5. Renino inhibitoriai.

   Reninasyra inkstuose gaminamas fermentas. Reninas dalyvauja gaminant organizme medžiagą, vadinamą angiotenzinu I. Angiotenzinas I paverčiamas hormonu angiotenzinu II, kuris sutraukia kraujagysles. Renino inhibitorius blokuoja angiotenzino I gamybą, todėl sumažėja angiotenzino I ir angiotenzino II kiekis. Dėl to kraujagyslės išsiplečia, o tai lemia kraujospūdžio sumažėjimą. Kadangi tai palyginti naujas vaistas, jo vartojimas ir dozavimas pacientams, sergantiems hipertenzija, vis dar tikslinami.

   Renino inhibitorius gali turėti tokį šalutinį poveikį:

   • Viduriavimas;
   • Galvos svaigimas;
   • Gripo simptomai;
   • Nuovargis;
   • Kosulys.

   Mokslininkai mano, kad renino inhibitorių neturėtų vartoti pacientai, kuriems buvo angioneurozinė edema (po oda esančio audinio patinimas).

Aukšto kraujospūdžio komplikacijos

Jei hipertenzija negydoma, aukštas kraujospūdis gali pažeisti kraujagysles ir gyvybiškai svarbius organus. Žalos mastas priklauso nuo dviejų veiksnių: hipertenzijos sunkumo ir jos trukmės.

Galimos aukšto kraujospūdžio komplikacijos:

• Insultas– užsikimšus ar plyšus smegenų arterijai sutrinka smegenų kraujotaka, žūva smegenų ląstelės.
• Širdies smūgis– dėl sutrikusio aprūpinimo krauju miršta širdies raumuo.
• Širdies nepakankamumas– Širdis stengiasi pumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų viso kūno poreikius.
• Kraujo krešulių susidarymas, kuris gali sukelti rimtų komplikacijų.
• Aneurizma– venų, arterijų ar širdies sienelių „pabrinkimas". Sienos susilpnėjusios, todėl gali plyšti.
• Inkstų ligos– Sergant hipertenzija dažnai pažeidžiamos smulkiosios inkstų kraujagyslės, sutrinka jų funkcija ir gali pasireikšti inkstų nepakankamumas.
• Hipertenzinė retinopatija– Dėl hipertenzijos akių kraujagyslės gali sustorėti, susiaurėti arba plyšti, o tai gali sukelti regėjimo praradimą.
• Medžiagų apykaitos sindromasyra medžiagų apykaitos sutrikimas organizme, įskaitant svorio padidėjimą, žemą DTL (gerojo cholesterolio) kiekį kraujyje, hipertenziją ir aukštą insulino kiekį. Jei pacientas serga hipertenzija, tai žymiai padidina diabeto, insulto ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Kognityvinis sutrikimasir atminties problemos.